nugailėti

nugailėti
1 nugailė́ti tr. 1. žr. 1 atgailėti 4: Jie jau nugailė́jo, t. y. numaudė, numiršo J. Ko gailėjo, nugailė́jo, ir širdelę nusopėjo Slk. 2. žr. 1 apgailėti 1: Mes jau labai jį nugailė́jom Rm. | refl.: Daug nusìgailia [mirusio] daktaro Plng. Tie žmonys nusirėkė, nusigailė́jos savo vaiko Užv. Bernelis apsiverkė, mergelės nusgailė́jo Kb. 3. apgailestauti: Tas yra nugailėtinas daiktas, jog tos dainės mažne visos yra nepilnos S.Dauk. Nugailėtina, kad nėra daugiaus tokių raštų A1885,81. Per tai yra vargu žinoti, katras daiktas būtų nugailėtinesnis A1884,51. 4. refl. graužtis, kankintis: Jei apsimislysi, vėliau nenusigailėsi rš. \ gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; pagailėti; pergailėti; prigailėti; sugailėti; užsigailėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • apgailėti — 1 apgailėti 1. tr. jausti gailestį: Aš apgailiu tave, kad tu išalkęs LC1882,23. Apgailėjom apverkėm – mislijom, kad jau miręs Jnšk. Vyras dažnai apgailėdavo savo mirusią žmoną rš. Nėra tėvo motynėlės, nėr kam apgailėt Lp. ^ Mirk – būsi apgailėtas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgailėti — 1 atgailėti 1. intr. blogai ką nors padarius atkentėti: Reik atgailėt, kad kitam ką negerai padarei Pšl. | refl.: Gailiuos gailiuos ir negaliu atsigailėti teip kvailai padaręs Kp. 2. tr. nepašykštėti: Atgailėk tu man tuos kelis rublius Rm. | refl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gailėti — 1 gailėti, gaĩli (gaĩlia), ėjo intr. 1. jausti gailestį, gailestauti: Jam labiau gailėjo šunies kaip piningų BM144. Aš jo gailiù J.Jabl. Panytėle mano jaunoji, ar negaili žalių rūtelių? NS1121. Teip man gaĩli, kad neverkiant ašaros rieda per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgailėti — 1 išgailėti intr. 1. refl. žr. 1 atgailėti 2 (refl.): Nègailiuos valgyti – ką čia išsigailėsi nevalgęs Šts. 2. plg. 1 atgailėti 3: Ką čia beišgailėsi – mirė tai ir mirė žmogus Jnšk. gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugailėjimas — sm. (1) → nugailėti 2: Kitom tinka nužėlavojimas, nugailėjimas Kp. gailėjimas; apgailėjimas; nugailėjimas; pasigailėjimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugriausti — 2 nugriaũsti, nugriaũdžia, nùgriaudė tr. 1. numausti: Nùgriaudė nùgriaudė širdį (nuėjo per širdį, liūdna pasidarė) Kp. 2. nugailėti: Pinigus ji jau nùgriaudė (pamestus apgailėjo, nustojo gailėjusi) Slm. griausti; nugriausti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nusigailinti — nugailėti, apgailėti: Sužinoję, kad kaimynas mirė, visi labai nusigailino Up. gailinti; atsigailinti; įgailinti; išgailinti; nusigailinti; pagailinti; prigailinti; sugailinti; užgailinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagailėti — 1 pagailėti tr., intr. 1. pajausti gailestį: Neturiu bernelio, niekas nepagaili Ds. Kad aš augau pas matušę, matušelės nemylėjau, o kad reik man išeiti, matušelės pagailėjau D36. Šoko trypė jaunimėlis, o man pagailėjo Sdb. Verk, mergele, ir mes… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pergailėti — 1 pergailėti intr., pergailėti, pergaĩli ( ia), ėjo Slm baigti, nustoti gailėti: Jau gailėjo pergailėjo, širdelę persopėjo NS1122. | refl.: Man gailėjos persgailėjo ir širdelę persopėjo Ad. gailėti; apgailėti; atgailėti; išgailėti; nugailėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prigailėti — 1 prigailėti tr. 1. šiek tiek pagailėti, pasirūpinti: Ką turėjęs, tai atnešęs paaukoti, kad prigailėtų ligonies LzP. 2. pakankamai gailėti: Nė jau tu dirbk teip smarkiai, nė nieko – jau su tuo vis tiek neprigailėsi dukters Gs. gailėti; apgailėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”